Kad galėtume jaustis orios, laisvos ir saugios

Kiekvienais metais mes pažymime kovo 8-ąją – Tarptautinę moterų solidarumo ir kovos už savo teises dieną. Ar didelė pažanga pasiekta moterų teisių srityje? Atsakymas būtų – taip ir ne. Lemiamos reikšmės Vakarų Europos raidai turėjo žymus antikinės Graikijos filosofas – Aristotelis. Žmogaus pasaulėvokai jo įžvalgos teigė, kad moteris yra gamtos klaida, ne visiškai išsivystęs vyras. Vakarų kultūroje moterys neturėjo visuomeninio balso ir galimybių išreikšti savo patirtį. Visą kultūrą – filosofiją, literatūrą, dailę vyrai kūrė vyrams. Moters pasaulis čia buvo pateikiamas vyrui patogiu požiūriu, todėl ji čia dažniausiai matoma motinos ar meilužės vaidmenyje. Kol neišsikovojo teisės kalbėti apie tikrąsias savo patirtis, moterys visada buvo vaizduojamos kaip absoliučiai priklausomos nuo vyrų ir sutvertos jiems tarnauti buitine, emocine ir seksualine prasme. Per XX a. moterų judėjimų dėka, padėtis kardinaliai pasikeitė, o XX a. antrąją pusę  pavadinčiau netgi moterų teisių aukso amžiumi, nors iki faktinio lyčių lygių galimybių įgyvendinimo buvo dar labai toli.

Tačiau pastaruoju metu stebime netgi tam tikrą žengimą atgal. Štai, kad ir neseniai įvykęs skandalas Europos parlamente. Svarstant raportą „Lygus užmokestis už tą patį darbą“ europarlamentaras iš Lenkijos Teisė ir teisingumo partijos pareiškė, kad visiškai teisinga, jog moterys uždirba mažiau, nes jos yra silpnesnės, ne tokios intelektualios ir protingos, nėra padariusios jokių atradimų ar sukūrusios šedevrų. Lenkijos feministės šio parlamentaro vos nesudraskė. Tačiau panašios tendencijos vyksta ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Štai Rusijoje pataisytas smurto prieš moteris įstatymas, kai smurtu nelaikomi veiksmai, jei nėra padaryta ženkli žala moters sveikatai. D.Trump išrinkimas JAV prezidentu taip pat sukėlė masinius Amerikos moterų protestus. Kodėl moterys praranda savo teises? Todėl, kad mūsų – socialdemokratų ir socialistų partijos pralaimi rinkimus, jos yra šiuo metu susilpnėjusios, o rinkėjai patenka į populistų ir dešiniųjų spąstus. Žmonės yra pavargę nuo nežabotos konkurencijos, nuo vadinamųjų „žiurkių lenktynių“. Todėl mes turime atstatyti pasitikėjimą socialdemokratija ir grįžti prie socialdemokratinių vertybių.

ES moterys patiria diskriminaciją ir ekonominėje srityje. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. Lietuvoje jis kiek mažesnis – 13,3 proc. Patys skaičiai kalba už save – moterys turi dirbti apie 10 metų ilgiau ar pradėti dirbti 10 metų anksčiau, kad gautų tą patį atlyginimą. ES Komisarė Vera Jourova, atsakinga už Teisę, Vartotojų ir Lyčių lygybę, įvardijo keturias priežastis, dėl ko vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi. 

Pirmoji priežastis – paprastoji diskriminacija, nors ji visose ES šalyse uždrausta įstatymais. Todėl reikia daugiau skaidrumo, skiriant atlyginimą už tą patį darbą tiek vyrui, tiek moteriai. Lietuvoje pasitikrinti gaunamą atlyginimą galime pagal įmokas SODRAI. 

Antroji priežastis – darbo veiklos ir šeimos gyvenimo derinimas. Dirbančios moterys turi daugiau pareigų namuose nei vyrai. Tai vaikų ir vyresnio amžiaus tėvų priežiūra. Sprendimas – daugiau ir labiau prieinamų socialinių paslaugų dirbančiosioms šeimoms, pareigų dalinimasis namuose.

Trečioji priežastis – atlyginimų segregacija. Profesijos, kurias renkasi moterys yra mažiau apmokamos, nei tos, kurias renkasi vyrai. Moterys dažniau dirba slaugytojomis, mokytojomis, socialinėmis darbuotojomis, o šiuose sektoriuose atlyginimai yra mažiausi. Sprendimas – daugiau moterų inžinierių, technologių, programuotojų, mokslininkių. Tačiau ne visos moterys nori būti inžinierėmis ar vairuotojomis, todėl reikia kelti atlyginimus tose srityse, kuriose dominuoja moterys. Jeigu dirbi už mažesnį atlygį, gausi ir mažesnę pensiją. Moterų pensininkių pajamos ES yra 40 proc. mažesnės, nei vyrų. Dar graudesnėje padėtyje atsiduria vienišos pensininkės našlės. Pastarosios, kol sutuoktinis yra gyvas paprastai juo rūpinasi, slaugo ir pragyventi iš dviejų pensijų yra kur kas lengviau. Tačiau, kai sutuoktinis palieka šią ašarų pakalnę, našlei atsiveria tikras skurdas. Todėl reiktų pagalvoti ir apie našlių pensijų didinimą. 

Ketvirta priežastis – moterų nepasitikėjimas savimi, mažesnė moterų savivertė. Tai visuomenės stereotipų naikinimas, auklėjimas, kad mergaitės yra tokios pačios šaunios, kaip ir berniukai.

Europos komisijos siekis – kiekvienais metais sumažintų atlyginimų skirtumą 2 procentais. Tam, kad vyrų ir moterų atlyginimai susilygintų, Lietuvoje prireiktų 6-7 metų, aišku, jei bus imtasi objektyvių priemonių atlyginimų atotrūkio mažinimui. Neseniai pristatyta Europos Komisijos ataskaita skelbia, kad Lietuva išsiskiria viena didžiausia turtine nelygybe bei skurdo lygiu. Paprastai skurdas turi moterišką veidą.

Mūsų, Lietuvos moterų socialdemokračių veiklos tikslas - kuo greičiau nuplauti šią gėdą nuo mūsų valstybės veido. Grįžkime prie socialdemokratinių vertybių. Lietuvoje yra didžiulis kairiosios politikos poreikis. Gėda, kad dirbančios moterys tam, kad išgyventų, turi prašyti socialinės išmaldos. Gėda, kad mūsų pensininkės išauginusios ir išauklėjusios savo Tėvynei sūnus ir dukras, dirbusios visą gyvenimą, likusios našlėmis gyvenimą turi baigti skursdamos. Tik ekonomiškai nepriklausomos moterys gali jaustis orios, laisvos ir saugios.

Su kovo 8-ąja, mielosios!

Birutė Vėsaitė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė