Bedarbių parama apima ir platesnę problematiką

Sprendimų dėl ilgalaikių, piktybiškai darbo vengiančių bedarbių reikėtų ieškoti.

„Norėtųsi platesnių diskusijų. Matyt kalbant apie tuos ilgalaikius bedarbius, kurie vengia dirbti, tai reikėtų priimti sprendimą, nes mes turbūt auginame nebe pirmą kartą žmonių, kurie sugeba išgyventi nedirbdami. Vien tik pašalpų mokėjimas nėra tikslingas, nes situacija iš esmės nesikeičia – kaip nedirbo, taip nedirba“, – Delfi.lt sakė parlamentarė O. Leiputė.

O. Leiputės teigimu, tokiems bedarbiams yra reikalingas dėmesys ir kompleksinė pagalba – ypač tiems, kurie sutinka „kabintis“ į darbo rinką.

„Savivaldybėms ir dabar tenka įvairius mokėjimus daryti už tuos žmones daryti, kurie visiškai niekur neregistruoti – net toje pačioje Užimtumo tarnyboje, o jiems yra suteikiama pagalba. Turbūt reikia diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kad tuos žmones ištraukti iš tokio liūno, nes nemokėti arba palikti visiškai neišeina. Turėtų būti programos, kaip atvejo vadyba to žmogaus atžvilgiu, bandant jį iškapstyti“, – kalbėjo O. Leiputė.

Pasak jos, nors ir vis tiek bus žmonių, kurie nepasiduos siūlomai pagalbai dėl įvairių priežasčių, tačiau palikti situacijos savieigai, socialdemokratės teigimu, negalima.

„Manau, kad savieigai šių procesų palikti tikrai negalima ir valstybė privalo pasirūpinti savo piliečiu, kad ir kokioje prastoje situacijoje jis bebūtų. Politinės valios, manau, visada gali užtekti, jeigu yra apie tai diskutuojama tiek valdančiųjų, tiek opozicijos ir bandoma ieškoti bendro sprendimo“, – teigė Seimo narė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją rinkoje itin ryškiai keičia ir pandemija – valstybei teks susidoroti su didžiuliu skaičiumi bankrotų bei kylančia bedarbystės kreive, o tam reikės visų politinių jėgų ir specialistų susitarimo, kaip tuos sunkumus patiriančius žmones ištraukti iš bėdų. O. Leiputė taip pat pažymėjo, kad, kaip ir ministrė M. Navickienė, laikosi nuomonės, jog būtina ieškoti būdų, kaip žmogų išlaikyti darbo rinkoje iki pat pensinio amžiaus.

„Jeigu vyresnio amžiaus žmogus netenka darbo, iškritus iš darbo rinkos, atrasti darbą yra be galo sudėtinga ir tą išankstinę pensiją žmonės pasirenka kaip galimą sprendimo variantą. Turėtų būti atskiros priemonės tiems žmonėms ir skatinimas darbdaviams, nes manau, jog tas pensinio amžiaus ilginimas ir senstančios visuomenės buvimas (…) verčia susimąstyti ir tuos žmones išlaikyti darbo rinkoje kuo ilgiau“, – sakė O. Leiputė.

Pasak jos, galima būtų ieškoti išeičių taikant trumpesnę ar mažesnio krūvio darbo savaitę, kad žmogus jaustųsi reikalingas. Politikės teigimu, iškritus iš darbo rinkos, vyresniems asmenims, net ir praėjus persikvalifikavimo programą, darbą susirasti vis tiek būna sunku.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-navickienes-pasisakymo-pateike-paaiskinima-seime-intensyvios-diskusijos-del-paramos-bedarbiams.d?id=86511391