• Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!
    • Svarbiausia – žmogus!

Socialiniai tinklai

Paieška

Lankomumo statistika

Šiandien163
Vakar496
Šią savaitę1255
Šį mėnesį4325
Viso1083057

Dabar svetainėje 94 svečiai ir narių nėra



Renginiai ir naujienos

LSDMS Kupiškio klubo pirmininkė Vilma Mažeikienė ir klubo narės  norėdamos ugdyti kuo didesnį visuomenės nepakantumą smurtui, kad visuomenė gebėtų atpažinti smurto apraiškas ir padėti smurto aukoms, šeštadienio popietę kvietė miesto gyventojus į paskaitą.

Ne vienas mano, kad smurtas būna tik fizinis. Jis gali reikštis įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau nei išryškėja mėlynės. Siekdamas daryti poveiki, smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas.

Aktyvėjanti moteris. Švento Rašto ištraukoje iš pirmojo Pauliaus laiško Timotiejui skaitome: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui – ji tesilaiko tyliai.“ O kaip yra su moterimis įtvirtinant Lietuvos valstybingumą? XX a. pr. Lietuvos moterys darėsi vis aktyvesnės politiniame ir socialiniame gyvenime. Kas jas išjudino? Karai ir revoliucijos budino tautinę sąmonę. Didėjo noras išlikti pasaulio galingųjų kovose, o tai galėjo garantuoti tik išskirtinumas, gerbimas to, kas esi. Buvo siūlomi įvairūs įsiprasminimo būdai. XIX a., aktyvėjant Tautiniam sąjūdžiui, tuometinėje aukštuomenėje buvo keičiami požiūriai į lietuvybę, jos vertybių nešėjus. Simonui Daukantui – eigulio sūnui, romantikui, siekusiam sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai - pavyko pakeisti Europoje nusistovėjusį požiūrį į miškingąją Lietuvą, kaip į barbarų prieglobstį. Pakeitęs miško, kaip barbarizmo židinio, įvaizdį į didybės, istorijos saugotojo simbolį, jis pakeitė ir moters, kaip dvasios saugotojos, dalyvaujančios procesuose, įvaizdį. Svarbiausias S. Daukanto uždavinys – ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Kelti vien vyrų savivertę jau – nebeišėjo, nes moterys mokėjo skaityti... Nutautėjusiuose bajoriškuose judėjimuose iškilo valstiečių – didžiosios tautos dalies, išlaikiusios identitetą – įtraukimas į tautos sampratą. Tautoje „atsirado“ ir veikianti visuomenės labui moteris... Jautrioms moterų sieloms buvo savas romantizuotos Lietuvos įvaizdis, pasąmoningai kūrė siekiamybes ir etaloninius gyvensenos modelius. Ir, kaip dažniausiai būna, užgniaužta jėga, susikaupusio moteriško noro mylėti ir ginti, noro veikti, dalyvauti banga kilo visu smarkumu.

Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucijos salė

12:30 – 12:45 Dalyvių registracija, kava

12:45 – 13:15 Renginio atidarymas, sveikinimo žodis
Dovilė Šakalienė, Seimo narė
Valerijus Simulik, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas

13:15 – 13:35 Kovo 8-oji: šventė kuri nesikeičia?
prof. dr. Dalia Leinarte, JTO CEDAW komiteto pirmininkė

13:35 – 13:55 Moterų balso teisės šimtmetis Lietuvos valstybės jubiliejaus kontekste
dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė, Vytauto Didžiojo universitetas

Vasario 28 Europos vienodo darbo užmokesčio diena primena mums apie nevienodas užmokesčio sąlygas, su kuriomis moterys vis dar susiduria darbo rinkoje. Statistikos departamentas skelbia, jog Lietuvoje vyrai uždirba 13,4 proc. daugiau nei moterys. Užmokesčio skirtumas vis dar yra labai didelis ir iš esmės didžiąją dalį užmokesčio spragos sumažėjimo faktiškai lėmė sumažėjęs vyrų darbo užmokestis, o ne padidėjęs moterų darbo užmokestis. 

Tai, kad darbo užmokesčio skirtumas yra linkęs mažėti, galima paaiškinti ekonominio nuosmukio poveikiu skirtingiems sektoriams – sektoriuose, kuriuose dominuoja vyriškos lyties darbuotojai (pavyzdžiui, statybų ar inžinerijos sektoriuje), bendros pajamos sumažėjo daugiau. Todėl pokytį iš esmės nulėmė ne pagerėjusios moterų atlygio ir darbo sąlygos.

Sumažinkime lyčių atlyginimų skirtumus, sumažinkime pensijų skirtumus.

TOP